Iš ko susideda elektros rinkos kaina?

Kiekieną mėnesį mokėdami už elekrą arba sulaukę naujienų apie elektros kainos pokyčius dažnai nesusimąstome apie tai, už ką iš tiesų mes mokame, iš ko susideda elektros kaina ir kokiu būdu ji yra nustatoma. Norėdami geriau suprasti, už ką mokame, panagrinėkime išsamiau, iš ko susideda elektros kaina.

Elektros kainos sudedamosios dalys

Elektros kainą sudaro trys dalys: elektros kaip prekės kaina, elektros persiuntimo kaina, mokesčiai ir rinkliavos.

 Pavyzdinė elektros kainos struktūra:

                                                                     

Elektros kaip prekės kainą sudaro elektros energijos įsigijimo sąnaudos ir su tiekimo veikla susijusios sąnaudos. Būtent šis elektros dedamosios (dalies) dydis, t. y. ~41 proc., priklauso nuo Jūsų pasirinkto nepriklausomo elektros energijos tiekėjo. Tačiau jeigu Jūs perkate elektrą iš visuomeninio tiekėjo, pvz., ESO, tai ši kaina nuo jūsų pasirinkimo jau nebepriklausys, kadangi šią kainą nustato Komisija. Elektros energijos visuomeninio tiekimo kainą sudaro elektros energijos pardavimo, sąskaitų išrašymo, vartotojų aptarnavimo paslaugų sąnaudos.

Į šią kainą  įskaičiuojamos ir balansavimo energijos sąnaudos. Elektros energija yra ypatinga prekė, nes jos negalima sandėliuoti, ji tuo pačiu metu turi būti ir gaminama, ir suvartojama. Tai reiškia, kad tuo metu, kai Jūs įjungiate televizorių ar kitą elektros prietaisą, kažkur lygiai tiek pat turi būti pagaminta elektros. 

  

Elektra suvartojama ir pagaminama pagal iš anksto sudarytus elektros vartojimo ar gamybos grafikus. Jeigu šio grafiko nesilaikoma, tuomet perkama / parduodama balansavimo energija. Balansavimo elektros energija prekybą organizuoja elektros perdavimo operatorius Litgrid, privalantis užtikrinti pagaminamos ir suvartojamos elektros balansą. Elektros rinkos dalyviai sudaro balansavimo sutartį su operatoriumi dėl balansavimo elektros energijos pirkimo ir pardavimo.

 

 

Elektros persiuntimo kainą sudaro elektros perdavimo paslaugos, t. y. elektros transportavimas aukštos įtampos (330, 110 kV) elektros perdavimo linijomis ir įrenginiais, kuriais elektra perduodama dideliais atstumais (perdavimo sistemos operatorius AB Litgrid) ir elektros skirstymo paslaugos,  t. y. elektros transportavimas žemos (400 V) ir vidutinės (6–35 kV) įtampos elektros paskirstymo tinklais, kuriais elektra tiekiama galutiniam vartotojui (ESO).

 

Būtina žinoti, kad elektros energijos persiuntimo kaina visada yra vienoda, nesvarbu, iš ko Jūs ją perkate – iš visuomeninio ar iš pasirinkto nepriklausomo tiekėjo. Kiekvienais metais Komisija persiuntimo paslaugos kainą patvirtina ir skelbia savo svetainėje, t. y. Komisija nustato tokių kainų viršutines ribas, o konkrečią kainą, neviršijančią Komisijos nustatytosios – pats paslaugos teikėjas. Jeigu jūs esate prisijungę prie aukštesnės įtampos tinklo, mokėsite mažesnę elektros energijos persiuntimo kainą ir atvirkščiai, kuo žemesnės įtampos tinklas, tuo didesnė kaina. To priežastis – kuo žemesnės įtampos tinklas, tuo daugiau tinklų (aukštos, vidutinės, žemos) dalyvauja elektros energiją persiunčiant vartotojui. Taigi elektros energijos persiuntimo kaina priklauso tik nuo leistinosios naudoti galios ir įtampos, prie kurios prijungti Jūsų įrenginiai, dydžio.

Į šią kainą taip pat įeina ir sisteminės paslaugos. Elektros energijos persiuntimo tinklams keliami labai aukštos kokybės ir patikimumo reikalavimai. Visame elektros tinkle turi būti palaikomas atitinkamas dažnis, leistina įtampa, linijose elektros srautai negali viršyti leistinų, o ypač svarbu, kad po įvykusios avarijos sistema greitai atsistatytų. Už visa tai yra atsakingas perdavimo sistemos operatorius Litgrid.

Mokėdami už elektros energiją, kartu sumokate ir už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP). Į kainą yra įskaičiuojamas ir pridėtinės vertės mokestis (21 proc.).